Naujiena

ŽTOK palaiko Europos Sąjungos LGBTQI strategiją, ragina šalies institucijas įgyvendinti ją ir Lietuvoje

portland-communications.com iliustracija.

Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK) išreiškė palaikymą Europos Sąjungos (ES) 2020-2025 m. LGBTQI asmenų lygybės strategijai (toliau – Strategija). Koalicija taip pat paragino Lietuvos institucijas apsvarstyti galimybes ir būdus, kaip, bendradarbiaujant su žmogaus teisių srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, numatyti konkrečias Strategijos įgyvendinimo priemones ir nacionalinėje politikoje.

Atsižvelgdama į Strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimui rekomenduojamus veiksmus ES narėms, Koalicija išskyrė tris prioritetines veikimo sritis Lietuvoje.

Priemonės, skirtos tos pačios lyties asmenų partnerystės tarpusavio pripažinimui valstybėse narėse stiprinti. Lietuva išlieka viena iš šešių ES narių, kuriose egzistuojanti teisinė bazė nesudaro galimybės tos pačios lyties poroms susituokti arba administracine ar notarine tvarka registruoti partnerystės, įsivaikinti ar tapti bendrais globėjais, neturi specialių procesinių teisių, būdingų sutuoktiniams. Todėl, ŽTOK požiūriu, būtina įtvirtinti lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje ir taip apsaugoti šių asmenų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Iniciatyva išplėsti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnyje pateiktą vadinamųjų ES nusikalstamų veikų sąrašą, kad jis apimtų neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kurstymą. Neapykantos nusikaltimai, įskaitant ir tokius nusikaltimus prieš LGBTQI asmenis, Lietuvoje yra ypač latentiški. Kaip 2020 m. byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas, net ir tie asmenys, kurie kreipiasi į teisėsaugą, susiduria su sistemine teisėsaugos institucijų homofobija. Todėl, anot Koalicijos, įtraukiant nevyriausybinį sektorių, būtina kurti tinkamą asmenų, susidūrusių su neapykantos nusikaltimais poreikių identifikavimo, integruotos ir tikslinės paramos mechanizmus bei atliepti specialiuosius nukentėjusiųjų asmenų poreikius.

Pakankamų LGBQI asmenų apsaugos standartų įstatyminėje bazėje įtvirtinimas ir įgyvendinimas. Translyčiai asmenys Lietuvoje susiduria su itin gajomis neigiamomis nuostatomis, tai patvirtina tyrimai bei visuomenės nuomonės apklausos, todėl, ŽTOK požiūriu, būtina įtvirtinti lytinę tapatybę kaip vieną iš draudžiamų diskriminacijos pagrindų Lietuvos teisinėje sistemoje. Lietuva taip pat išlieka vienintele Europos Sąjungos nare, kurioje galiojantis įstatymas numato galimybę informaciją apie LGBTQI šeimas prilyginti informacijai, darančiai neigiamą poveikį nepilnamečiams bei riboti turinį, susijusį su LGBTQI. Koalicija ragina kuo greičiau panaikinti diskriminacines Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas.

Su visa ŽTOK pozicija, pateikta SADM, susipažinti galima ČIA.

Ši pozicija yra sudėtinė EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų Aktyvių piliečių fondo (toliau – Fondas) finansuojamo projekto „Prioritetas gerovės valstybėje – žmogaus teisės“ advokacijos veiklų įgyvendinimo dalis. Pozicijoje pateikta nuomonė nebūtinai sutampa su Fondo nuomone.