Žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Ruginienę: prašo iš Teisingumo ministerijos perimti dalies žmogaus teisių klausimų sprendimą

Žmogaus teisių srityje veikiančios organizacijos kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingą Ruginienę, ragindamos iš Teisingumo ministerijos perimti dalies žmogaus teisių klausimų sprendimą. Nevyriausybininkai sako esantys sunerimę, kad dabartinė ministerijos politinė vadovybė nevykdys teismų sprendimų bei sabotuos ES direktyvos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje perkėlimą, taip pat nepaisys religijos ir valstybės atskyrimo principo, įtvirtinto Konstitucijoje.

„Dabartinė ministerijos politinė vadovybė žmogaus teises ginančioms organizacijoms žinoma ne dėl savo pasiūlymų, kaip pagerinti pažeidžiamų grupių apsaugą, bet priešingai – dėl siūlymų jas varžyti bei nesilaikyti Konstitucinio teismo nutarimų“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Jūratė Juškaitė, asmeninio archyvo nuotr.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės komandą papildė teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Abi politikės žinomos dėl pasisakymų prieš Stambulo konvenciją, LGBT+ bendruomenę, o neigiamą nusistatymą ne kartą grindė religiniais įsitikinimais.

Šiandien išsiųstame kreipimesi į Ministrę Pirmininkę, nevyriausybinės organizacijos teigia esančios sunerimusios dėl Teisingumo ministerijos žinioje esančių teismų sprendimų įgyvendinimo: Konstitucinio Teismo nutarimo dėl partnerystės, Europos žmogaus teisų teismo sprendimo dėl translyčių asmenų. Nevyriausybininkams taip pat didelį nerimą kelia ir tinkamas ES direktyvos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje perkėlimas. Direktyva, kuri remiasi Stambulo konvencija, numato, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybės, privalės būti aiškiai kriminalizuotos smurto virtualioje erdvėje formos, užtikrinamas lyčiai jautrus požiūris teisės aktuose.

„Per metus Lietuvoje partneriai ar sutuoktiniai vidutiniškai nužudo keturiolika moterų, o pavojingiausia vieta joms – jų pačių namai. Nepaisant negailestingos statistikos, Stambulo konvencija Lietuvoje jau tapo mitu, o ES direktyva dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje rizikuoja būti sukompromituota dar prieš perkeliant ją į nacionalinę teisę. Tai ne moralės ar religinių įsitikinimų, o teisinis klausimas, kurį būtina spręsti. Naujosios Teisingumo ministerijos vadovybės retorika kelia pagrįstų abejonių dėl jos pasirengimo užtikrinti moterų teises“, – Viktorija Kolbešnikova, Lygių galimybių plėtros centro komunikacijos vadovė.

Viktorija Kolbešnikova, Lygių galimybių plėtros centro nuotr.

„Valstybės politika turi būti formuojama remiantis racionalumu, mokslu ir diskusijomis su piliečių grupėmis. Valstybės pareiga būti vienodai teisinga visiems – tiek religingiems, tiek nereligingiems piliečiams. Todėl didelį susirūpinimą kelia ankstesni šių politikų pasisakymai, kuriuose savo religinius įsitikinimus jos pateikė kaip universalius argumentus“, – sako Urtė Žukauskaitė-Zabukė, organizacijos HIA humanistinių idėjų ambasadoriai vadovė.

Urtė Žukauskaitė-Zabukė, asmeninio archyvo nuotr.

Kreipimąsi inicijavo Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kurią sudaro keturiolika žmogaus teisių srityje veikiančių organizacijų. Kreipimąsi palaikė moterų teises ginantys nevyriausybinių organizacijų tinklai – Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Lietuvos moterų teisių įtvrtinimo asociacija. Taip pat pavienės organizacijos –Stebėk teises, Asociacija Trans Autonomija, Asociacija Moterų informacijos centras, Asociacija Moterų veiklos inovacijų centras, Lietuvos skeptikų draugija, Atviros Lietuvos fondas, Nacionalinis socialinės integracijos institutas, Šeimų asociacija, Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras.