Viešas kreipimasis
Lietuvos žmogaus teisių srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas vienijanti koalicija (toliau – ŽTOK) reaguodama į prieš žmogaus teises nukreiptas iniciatyvas, kuriomis siūloma varžyti asmenų teises dėl jų lytinės tapatybės, orientacijos, jų raiškos, įsitikinimų ir pažiūrų (pvz., neskirti į tam tikras pareigas arba iš atitinkamų pareigų pašalinti), smerkia įvairius išpuolius prieš asmenis dėl jų lytinės tapatybės, orientacijos, privataus gyvenimo ypatybių.
Lygybė ir nediskriminavimas yra pamatinės Europos Sąjungos vertybės, o pagrindinės teisės yra įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijoje, ES steigimo Sutartyje ir kitose Sutartyse.
Asmens lytis, lytinė tapatybė ir tai, kaip asmuo gyvena privatų gyvenimą naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių, nėra ir negali būti kriterijus vertinant asmens visuomeninę, politinę, profesinę, dalykinę ar kitokią veiklą, tai negali ir neturi būti kliūtimi skiriant asmenį į valstybinės reikšmės ar kitokias pareigas.
Pagal Konstitucijos 1 straipsnį, Lietuva yra demokratinė valstybė, o demokratinėje valstybėje vadovaujamasi nuomonių ir požiūrių pliuralizmo principu, ir kiekvieno asmens pozicija turi būti vertinama kuo objektyviau, pagal pareikštų teiginių ir argumentų faktinį, teisinį, mokslinį pagrįstumą, nepriklausomai nuo poziciją reiškiančio asmens tapatybės, bruožų ir savybių, įskaitant, be kita ko, ir seksualinę orientaciją. Tokių asmens savybių kaip lytis, lytinė tapatybė, lytinė orientacija ir pan. akcentavimas yra ne tik nesusijęs su nagrinėjamų klausimų esme, bet ir trukdo konstruktyviam dialogui, yra neetiškas, sudaro prielaidas asmens orumo ir privatumo pažeidimams, menkinimui ir gali netgi prilygti diskriminacijai arba kurstymui diskriminuoti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, remdamasis „demokratinės visuomenės“ bruožais, ypač didelę reikšmę skyrė pliuralizmui, tolerancijai ir atvirumui. Jis yra konstatavęs, kad demokratija nereiškia, kad visada turi vyrauti daugumos nuomonė: turi būti pasiekta pusiausvyra, užtikrinanti teisingą ir tinkamą elgesį su mažumomis, vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (žr. Chassagnou ir kiti prieš Prancūziją [DK], Nr. 25088/94 ir 2 kiti, § 112, ECHR 1999-III; S.A.S. prieš Prancūziją [DK], Nr. 43835/11, § 128, ECHR 2014; Bączkowski ir kiti, §§ 61 ir 63, ir kt.) Teismas taip pat dažnai pabrėžė, kad pliuralizmas ir demokratija grindžiami tikru įvairovės pripažinimu ir pagarba. Darni įvairių tapatybių asmenų ir grupių sąveika yra būtina norint pasiekti socialinę sanglaudą (žr. Gorzelik ir kiti prieš Lenkiją [DK], Nr. 44158/98, § 92, 2004 m. vasario 17 d.)
Pabrėžiame, kad asmenų persekiojimas dėl jų lyties, tapatybės, orientacijos ar kitų pagrindų, ypač, kai tai susiję su vienomis iš svarbiausių pareigybių valstybėje, tokiomis kaip teisėjo ar parlamento nario pareigos, yra ne tik neteisėtas, bet ir daro didžiulę žalą Lietuvos tarptautinei reputacijai.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, raginame visas valstybės institucijas, nevyriausybines organizacijas ir visuomenę gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, pamatines demokratines vertybes, teises ir laisves, ir nutraukti bet kokias iniciatyvas, kuriomis kėsinamasi į žmonių orumą, lygiateisiškumą, trikdomas normalus asmenų ir institucijų darbas vykdant tiesiogines pareigas, bei užtikrinti, kad priimant bet kokius sprendimus būtų vadovaujamasi nešališkumo, objektyvo kriterijais, ir vertinamos tik asmenų dalykinės savybės ir veikla, o ne asmens bruožai ir privatus gyvenimas, kai nėra pažeidžiami kitų asmenų teisės, laisvės ir interesai.
Žmogaus teisių organizacijų koalicijos Valdybos pirmininkė
Simona Padegimaitė