Kanados ambasadorė: Holokausto neigimas kenkia istorinei tiesai

Kova su antisemitizmu vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir Kanadoje, kur po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį fiksuota daugiau neapykantos prieš žydus apraiškų. Tam, pasak Kanados ambasadorės Lietuvoje Jeanette Sautner, šalyje buvo parengtas specialus vadovas, skirtas apibūdinti ir padėti atpažinti antisemitizmo apraiškas įvairiose situacijose, rašoma Nacionalinio žmogaus teisių forumo pranešime žiniasklaidai.

Nors Kanada pasaulyje garsėja kaip žmogaus teisių gynėja, šalyje irgi esama problemų. Kaip pasakojo J. Sautner, santykiai tarp vyriausybės ir vietinių tautų yra vienas sunkiausių Kanados istorijos aspektų.

Buvo tarpsnis, kai, pavyzdžiui, inuitų ir kitų vietinių tautų vaikai būdavo paimami iš šeimų, savo kalbinės bei kultūrinės aplinkos ir perkeliami į internatines mokyklas. Siekiant, kaip vadinama, „nužudyti indėną vaiko viduje“.

„Su tuo mes vis dar bandome susidoroti. Daug darbo buvo atlikta. Daug dar reikia nuveikti“, – pasakojo Kanados ambasadorė Lietuvoje.

Apie iššūkius žmogaus teisėms, NATO misiją Latvijoje, imigrantų integracijos politiką, kovą su antisemitizmu – interviu su Kanados ambasadore Lietuvoje Jeanette Sautner.

Buvimas regione – ilgalaikis

– Gyvename neramiais laikais: karai, politinis neapibrėžtumas, kai kuriose šalyse stiprėja kraštutinės dešinės jėgos, mažėja pasitikėjimas institucijomis, tradicine žiniasklaida, plinta netikros naujienos ir kt. Kokią įtaką tai turi žmogaus teisėms ir jų apsaugai? Kokias didžiausias grėsmes pagrindinėms žmogaus teisėms matote?

– Žmogaus teisės man labai svarbios tiek profesine prasme, tiek asmeniškai. Pagal išsilavinimą esu teisininkė. Dirbau tarptautinių žmogaus teisių srityje Kanados vyriausybėje.

Manau, pradėsiu nuo teigiamos, optimistinės gaidos. Ne tik todėl, kad esu optimistė, bet ir todėl, jog tikiu, kad iš tikrųjų yra labai teigiamų dalykų.

Mano nuomone, žmogaus teisių raida per pastaruosius 50 metų yra teigiama. Pavyzdžiui, turime tokias konvencijas kaip Vaiko teisių, kuri yra priimta beveik visuotinai.

Turime Asmenų su negalia teisių konvenciją. Buvau Kanados derybų dėl šios žmogaus teisių konvencijos komandoje, todėl ji man labai artima.

Šiandien patikrinau – Asmenų su negalia teisių konvenciją yra pasirašiusios 164 šalys. O ši konvencija galutinai buvo parengta tik 2008 metais.

Taigi manau, galime turėti abejonių dėl žmogaus teisių pažado išsipildymo, bet apskritai, jei atsigręžtume į pastaruosius 150–100 metų, įvyko radikalus pokytis supratime, kad žmonės turi teises ir kaip jos gali būti reiškiamos.

Nepaisant to, yra ir rimtų iššūkių. Labai sumažėjo pasitikėjimas institucijomis, o tai sėja abejones. Matome, kad čia dažnai kišasi užsienio šalys, skleidžiama dezinformacija.

Pasitikėjimo institucijomis nuosmukis ypač kelia susirūpinimą teisminėms institucijoms, tokiomis kaip teismai ir tribunolai, – dezinformacija gali sukelti abejones dėl jų neutralumo.

Kitas man didelį susirūpinimą keliantis dalykas yra nuolatiniai išpuoliai prieš žiniasklaidą ir jos svarbų vaidmenį.

Socialinės žiniasklaidos laikais žmonės mano, kad kiekvienas yra žurnalistas. Tai netiesa. Šie vadinamieji piliečių žurnalistai nebuvo apmokyti ir gali tapti užsienio interesų atstovais.

Tuo pačiu metu daug tradicinių žiniasklaidos priemonių patiria didelius finansinius sunkumus. Taigi viena programų, kurias remia Kanada, yra fondas, skirtas nepriklausomiems Baltarusijos ir Rusijos žurnalistams.

Mes skyrėme daugiau nei milijoną Kanados dolerių Lietuvoje ir kitose regiono šalyse, kuriose veikia šie nepriklausomi žurnalistai.

Objektyvi žurnalistika yra esminė žmogaus teisių įgyvendinimo dalis, suteikianti galimybę nepriklausomai suprasti, kokia yra situacija.

– Ar žinote apie situaciją dėl mūsų visuomeninio transliuotojo ir įstatymų iniciatyvas, šiuo metu svarstomas Seime?

– Nesu susipažinusi su visomis detalėmis. Žinau, kad vyksta diskusija dėl to, kaip ir kada galima atleisti visuomeninio transliuotojo direktorių, bet neturiu daugiau informacijos apie tai.

– Ginant demokratiją, žmogaus teises ir Vakarų vertybes apskritai, privalu stiprinti Rytų flangą. Kanada vadovauja daugiašalei NATO kovinei grupei Latvijoje. Kiek stiprus įsipareigojimas ne tik atgrasyti, bet ir ginti mūsų regioną, jei prireiktų?

– Pirmiausia, turiu jus pataisyti. Tai – ne kovinė grupė. Tai – brigada. O brigada yra daug didesnė.

Tai vienintelis brigados lygio sertifikuotas NATO vienetas rytiniame flange – būtent Latvijoje, mes tuo labai didžiuojamės. Kanada yra tvirtai įsipareigojusi NATO atgrasymo ir gynybos pozicijai Latvijoje bei visoje Rytų Europoje.

Esame tauta, kuri laikosi žodžio. Mes įsipareigojome atgrasyti agresiją, bet taip pat – ginti regioną. Mes ginsime kiekvieną Latvijos centimetrą ir tai aiškiai pasakėme Latvijai. Sakome tai atvirai bei aiškiai, kad bet kuris agresorius žinotų.

Tai didžiausia mūsų operacija užsienyje. Mes ją vadiname operacija „Užtikrinimas“ (angl. Operation „Reassurance“) ir tai yra mūsų indėlio į NATO kertinis akmuo. Vykdydama šią misiją Kanada dislokuoja sausumos, oro bei jūrų pajėgas Vidurio ir Rytų Europoje.

Šių metų rugpjūtį vieno pirmųjų savo vizitų į užsienį Kanados premjeras Markas Carney atvyko į Latviją ir paskelbė apie Kanados įsipareigojimų atnaujinimą. Kanada investuoja milijonus į infrastruktūrą Latvijoje ir mūsų buvimas šioje šalyje yra ilgalaikis.

Iššūkiai Kanadai

– Kanada pasaulyje garsėja kaip žmogaus teisių gynėja. Tačiau, kaip pažymi nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“, vyriausybė susiduria su ilgalaikiais žmogaus teisių iššūkiais, susijusiais su vietinių tautų teisėmis, vaikų apgyvendinimu imigracijos centruose ir ilgalaikiu kalinimu vienutėse. Kaip jūsų šalis sprendžia šias problemas? Kokios svarbiausios priemonės, kurių imamasi?

– Mes nuoširdžiai tikime pagarbos žmogaus teisėms, jų skatinimo ir apsaugos svarba. Tai yra esminis dalykas saugant žmogaus orumą. Kanada yra prisijungusi prie septynių pagrindinių Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių konvencijų ir paktų, taip pat prie kai kurių protokolų.

Kanadoje Teisių ir laisvių chartija yra Konstitucijos dalis – pagal tai mes rūpinamės žmogaus teisių apsauga šalyje.

Tai nereiškia, kad Kanadoje viskas tobula. Mes tai pripažįstame ir aktyviai dalyvaujame JT Žmogaus teisių tarybos visuotinėse periodinėse peržiūrose ir visame procese.

Vienas sunkiausių Kanados istorijos aspektų yra santykiai tarp vyriausybės ir vietinių tautų.

Esame labai atviri šiems iššūkiams – įsteigėme Tiesos ir susitaikymo komisiją, kuri šešerius metus keliavo po Kanadą nuo vienos pakrantės iki kitos, susitiko su daugiau nei 6,5 tūkst. žmonių ir išklausė jų liudijimus.

Ši komisija sukūrė istorinį internatų sistemos įrašą. Inuitų ir kitų vietinių tautų vaikai iš esmės būdavo atimami iš šeimų, iš savo kalbinės bei kultūrinės aplinkos ir perkeliami į internatines mokyklas.

Tai buvo daroma siekiant, kaip dažnai vartojamas terminas, – „nužudyti indėną vaiko viduje“.

Su tuo mes vis dar bandome susidoroti. Daug darbo buvo atlikta. Daug dar reikia nuveikti.

Komisija parengė 94 raginimų imtis veiksmų sąrašą. 76 iš šių raginimų yra susiję arba vien tik, arba iš dalies su federalinės vyriausybės veiksmais. O iš šių 76 raginimų 85 proc. jau įvykdyti arba yra įgyvendinami.

Kalbant apie imigrantų sulaikymo programą, ji grindžiama principu, kad turėtų būti naudojama tik kaip kraštutinė priemonė ribotomis aplinkybėmis – kai asmuo laikomas pavojingu visuomenei, kyla pabėgimo rizika arba jo tapatybė nenustatyta. Taigi tik šiais trimis atvejais ir tik po to, kai buvo apsvarstytos kitos alternatyvos bei nustatyta, kad jos nėra tinkamos ar prieinamos.

Imigrantų sulaikymas yra administracinė priemonė, kuri niekada nėra skiriama baudžiamajam tikslui, ir taikoma tik siekiant užtikrinti imigracijos sistemos vientisumą bei visuomenės saugumą.

Kai sulaikomi tėvai, pasienio tarnybos pareigūnai bendradarbiauja su jais ir vaiko gerovės institucijomis, kad įvertintų, kas geriausia vaikui.

Nors alternatyvos visada svarstomos pirmiausia, kai kurie tėvai (o aš pati auginu tris vaikus ir jausčiausi būtent taip) pageidauja, kad jų vaikai būtų su jais ir apsigyventų imigrantų sulaikymo centre.

Didžioji dauguma nepilnamečių imigracijos centruose gyvena su tėvais ir gali palikti centrus kada panorėję, žinoma, priklausomai nuo jų amžiaus. Šiuose centruose yra atskiros patalpos šeimoms, todėl šeimos ir vaikai yra atskirti nuo kitų suaugusiųjų.

Tais atvejais, kai nepilnamečiai centre apgyvendinami kartu su sulaikytais tėvais ar globėjais, tai daroma laikantis tarptautinių standartų. O tai reiškia, kad jiems suteikiama saugi aplinka, tinkamas maistas, atitinkantis specialias dietas, ir pan.

Jie turi prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų. Jie turi poilsio zonas lauke ir viduje, kur yra žaidimų kambariai, vyksta meno užsiėmimai, yra žaislai, stalo žaidimai, krepšinio aikštelės ir panašiai, kad būtų kuo palankesnėmis sąlygomis. Tačiau tokį apgyvendinimą stengiamės kiek įmanoma apriboti.

Kalbant apie kalinimą vienutėje, nuo 2024 metų gruodžio kaliniai teisėtai nebegali būti laikomi vienutėje. Pagal apibrėžimą tai reiškia ne daugiau kaip 22 valandas kameroje be prasmingo kontakto su žmonėmis. Tai yra mūsų Kanados federalinėje sistemoje.

Pasitaikys situacijų, kai kalinius vis tiek reikės atskirti nuo kitų. Tada bus vadovaujamasi šiais reikalavimais, atskyrimas turėtų būti kuo trumpesnis.

Kaliniai turėtų turėti galimybę bent keturias valandas per dieną praleisti už savo kamerų ribų, o dvi iš jų turėtų būti susijusios su prasminga žmonių sąveika.

Taigi mes pasikeitėme nuo tada, kai „Human Rights Watch“ atkreipė dėmesį į šiuos iššūkius. Mes pripažįstame neigiamą kalinimo vienutėje poveikį kalinių gerovei.

– Pavasarį Seime buvo pristatytas Kanados darbinis IHRA (angl. International Holocaust Remembrance Alliance) antisemitizmo apibrėžimo vadovas, skirtas apibūdinti antisemitizmą ir padėti jį atpažinti įvairiose aplinkose. Susidomėta galimybe šį vadovą naudoti mūsų švietimo įstaigose. Jūsų nuomone, kaip jis galėtų padėti Lietuvai atpažinti ir spręsti antisemitizmo problemas?

– Kanada džiaugiasi galėdama pasidalinti šiuo šaltiniu ir bendradarbiauti su Lietuva kovoje su antisemitizmu.

Šį vadovą parengė Kanados specialusis pasiuntinys antisemitizmo ir Holokausto atminimo klausimais, kai po spalio 7 dienos išpuolių (2023 metų spalio 7 dienos grupuotės „Hamas“ ataka prieš Izraelį) Kanadoje padaugėjo antisemitinių įvykių. Tai akylai fiksavo policija ir tai kelia didelį susirūpinimą tiek žydų bendruomenei, tiek vyriausybei.

Vadove praktiniu požiūriu pritaikomas Tarptautinio Holokausto atminimo aljanso darbinis antisemitizmo apibrėžimas ir pateikiamos gairės, kaip atpažinti ir spręsti antisemitizmo problemą įvairiuose kontekstuose, įskaitant šiuolaikines apraiškas. Pavyzdžiui, kaip atpažinti memus, kurie gali būti antisemitinio pobūdžio. Žmonės tiesiog ne visada žino, ką iš tiesų gali reprezentuoti vaizdas. Šis vadovas padeda panaikinti tokią spragą.

Jame pateikiamos gairės, kaip antisemitizmo apibrėžimą galima praktiškai taikyti įvairiose srityse, įskaitant teisėsaugą, teisinę sistemą, švietimą, vyriausybės programas, darbo vietas ir pilietinę visuomenę.

Kanadoje susiduriame su šia problema, todėl ambasadoje parengėme šio vadovo vertimą į lietuvių kalbą, nes manėme, kad galbūt mūsų patirtis galėtų būti naudinga ir Lietuvai.

– Antisemitizmo klausimas tapo ypač aktualus dėl to, kad vienas iš valdančiosios koalicijos partnerių yra Remigijus Žemaitaitis, sulaužęs Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją savo pasisakymais apie žydų tautą. Žinau, kad kaip diplomatė turite išlikti diplomatiška, bet kaip vertinate šią situaciją?

– Tiesa, turiu būti diplomatiška, tačiau absoliučiai smerkiame antisemitizmą ir Holokausto neigimą. Tai labai aišku ir labai svarbu kanadiečiams ir Kanadai.

Manome, kad Holokausto neigimas gali pakenkti istorinei tiesai ir demokratiniams principams. Matome tokias pastangas pakeisti istoriją Rusijoje ir su tuo negalime susitaikyti.

Gerbiame Lietuvos teisminį procesą ir sveikiname pastangas ginti konstitucines vertybes bei teisės viršenybės principą.

Kova su antisemitizmu yra bendra pasaulinė atsakomybė. Kanada yra įsipareigojusi bendradarbiauti su Lietuva ir kitais tarptautiniais partneriais siekdama stiprinti žmogaus teises ir apsaugoti demokratines visuomenes. Dvišalio bendradarbiavimo galimybės, tokios kaip mūsų bendri įsipareigojimai kovoti su antisemitizmu ir skatinti Holokausto atminimą, švietimą ir tyrimus, gali padėti užtikrinti, kad neapykanta neturėtų vietos mūsų bendruomenėse.

Mūsų ambasada bendradarbiauja su Sugiharos namais Kaune, siekdama pabrėžti teigiamas kanadiečių, išgyvenusių Holokaustą kitų drąsos dėka, istorijas. Netrukus bus atidaryta paroda apie tai.

– Kaip vertinate Lietuvos pastangas užtikrinant ir ginant žmogaus teises? Ir kokius pagrindinius iššūkius matote?

– Lietuva yra patikima Kanados partnerė tarptautinėje žmogaus teisių srityje. Dažnai bendradarbiaujame svarbiais klausimais, tokiais kaip Irano rezoliucija JT Generalinėje Asamblėjoje.

Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinėje koalicijoje Ukrainos vaikams grąžinti. Kanada ir Ukraina vadovauja šiai koalicijai, o Lietuva yra viena aktyviausių šalių.

Sakyčiau, didžiulis iššūkis šiuo metu yra ši nuolatinė grėsmė taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai. Tiek mažoms, tiek vidutinėms šalims ši tvarka suteikia nuspėjamumą ir nustato normas, kurių privalo laikytis visos šalys – net ir didelės, ir didžiausios.

Šiai taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai iškilo nemažai grėsmių. Kai žmogaus teisių gynėjai sako „taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka“, man atrodo, kad kiti to nesupranta. Šis terminas iš esmės reiškia, kad yra taisyklės, pagal kurias turėtumėte gyventi.

Kaip neseniai teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, be šios taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos, linijos žemėlapyje yra beprasmės. Tai taip pat svarbu, kaip suverenitetas.

Kitas didžiulis iššūkis – nebaudžiamumas. Rusija ir Vladimiras Putinas turi būti patraukti atsakomybėn už dokumentuotus žmogaus teisių pažeidimus prieš ukrainiečius.

Beveik kiekvieną dieną pravažiuoju pro plakatą šalia Neries, primenantį V. Putinui, kad Haga laukia jo, ir mes turime siekti šios atsakomybės.

LGBT+ teisės – ne grėsmė

– Kanada tos pačios lyties asmenų santuokas įteisino prieš 20 metų. Lietuva dar nėra įteisinusi tos pačios lyties asmenų partnerystės. Vienas iš oponentų argumentų – kad tos pačios lyties porų partnerystė veda prie santuokos įteisinimo, o vėliau – prie įvaikinimo. O kokia jūsų šalies patirtis užtikrinant tos pačios lyties porų teises?

– Mūsų oficiali pozicija yra tokia, kad lygios teisės tos pačios lyties poroms, įskaitant santuoką ir įvaikinimą, yra esminis mūsų įsipareigojimams žmogaus teisių srityje.

Mes tai laikome žmogaus teisių klausimais. Matome, kad teisinis tos pačios lyties asmenų santuokų ir susijusių teisių pripažinimas sustiprino tos pačios lyties porų ir šeimų lygybę, orumą ir socialinę įtrauktį. Esame įsipareigoję skatinti ir ginti LGBT+ asmenų žmogaus teises tiek šalyje, tiek užsienyje.

Tai apima lygybės skatinimą, diskriminacijos panaikinimą ir užtikrinimą, kad visi žmonės galėtų gyventi be smurto ir persekiojimo.

Mūsų patirtis rodo, kad santuokos ir įvaikinimo teisių išplėtimas tos pačios lyties poroms nėra grėsmė tradiciniams institutams, o būtinas žingsnis lygybės ir žmogaus teisių apsaugos link.

Asmeniškai žinau, kad gėjų ir lesbiečių tėvų šeimų yra visur ir kad tokių šeimų vaikai, įskaitant ir mane paauglystėje, kenčia, yra baudžiami, jei tokioms šeimoms nesuteikiamas pripažinimas ir apsauga.

-– Stambulo konvencija, kuria siekiama kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje, taip pat kelia daug ginčų Lietuvoje. Jos priešininkai teigia, kad ji įvestų naują požiūrį į lytį – kaip socialinį, o ne biologinį konstruktą. Konvencijos šalininkai teigia, kad taip nėra.

Kaip Kanadoje sprendžiamas smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje klausimas? Kokios, jūsų nuomone, yra svarbiausios priemonės kovojant su šia problema?

– Tai problema visame pasaulyje. Tarptautiniu mastu mes ir toliau teikiame paramą ir demonstruojame lyderystę seksualinio ir smurto dėl lyties prevencijai bei nutraukimui, bendradarbiaujame su Europos, taip pat kitais partneriais, kad paskatintume šias pastangas.

Pasirašėme Amerikos konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos, baudimo už jį ir jo panaikinimo (Belem Do Para konvencija).

Tai padarėme 2025 metų kovo mėnesį. Tai svarbus žingsnis siekiant užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir į jį reaguoti. Šiuo metu dirbama siekiant Kanadoje ratifikuoti šią konvenciją.

JT mes vadovaujame kas dvejus metus svarstomai Žmogaus teisių tarybos rezoliucijai dėl smurto prieš moteris.

Kartu su Zambija vadovaujame kas dvejus metus JT Generalinėje Asamblėjoje svarstomai rezoliucijai dėl ankstyvų ir priverstinių vaikų santuokų. Taip pat kartu remiame Prancūzijos ir Nyderlandų inicijuotą rezoliuciją dėl smurto prieš moteris Trečiajame komitete. Tai yra sritis, kurioje mes labai aktyviai dalyvaujame.

Kanada aktyviai dalyvauja JT Moterų padėties komisijos, kurioje reguliariai aptariamas smurto prieš moteris ir mergaites klausimas, veikloje.

Šalies lygmeniu turime 10 metų nacionalinį veiksmų planą, skirtą smurtui dėl lyties nutraukti. Tai yra mūsų federalinio, provincijų ir teritorinių vyriausybių įsipareigojimas bendradarbiauti siekiant paremti aukas, nukentėjusiuosius nuo smurto ir jų šeimas.

Manome, kad viena svarbiausių priemonių kovojant su smurtu dėl lyties – spręsti socialines ir ekonomes problemas, naikinti lyčių stereotipus ir kitas neigiamas socialines normas, kurios gali prisidėti prie smurto dėl lyties.

Tai didžiulė problema. Žinau, kad moterys net linkusios dvejoti, ar skųstis dėl netinkamo elgesio su jomis, mat nerimauja, kaip su jomis elgsis teismų sistema, policija. Taigi tai yra sritis, kurioje tikrai turime dirbti kartu, kad padėtume moterims reaguoti į smurtą dėl lyties ir būti nuo jo apsaugotoms.

Integruotis padeda ir bendruomenės

– Pastaraisiais metais imigrantų skaičius Lietuvoje sparčiai išaugo. Tačiau, nevyriausybininkų vertinimu, galiojanti imigracijos ir integracijos politika sukuria daugiau kliūčių nei galimybių sėkmingai įsilieti į visuomenę ir dažnai apibūdinama kaip „lygybė ant popieriaus“. Kokia teigiama Kanados patirtis šioje srityje?

-– Imigracija ir integracija yra išties labai svarbios Kanados tapatybei bei ekonomikos augimui. Mano seneliai taip pat buvo imigrantai.

Naujai atvykusieji, kartais vadiname juos naujaisiais kanadiečiais, yra remiami teikiant apgyvendinimo paslaugas, per mūsų daugiakultūriškumo politiką ir lygių teisių apsaugą. Tai užtikrina, kad integracija būtų ne tik lygybė teoriškai, bet reali.

Federalinė, provincijų ir savivaldybių valdžia remia platų spektrą apgyvendinimo paslaugų, skirtų padėti imigrantams integruotis. Tarp jų – kalbos mokymąsi, paramą įsidarbinant ir ryšius su bendruomene. Šios paslaugos paprastai teikiamos bendradarbiaujant su vietos organizacijomis visoje šalyje.

Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Kanada išdavė beveik milijoną vizų ukrainiečiams.

Apie 300 tūkst. žmonių iš atvyko į Kanadą ir apsigyveno visoje šalyje. Pabėgėliai buvo pasitikti oro uostuose, jiems teikiamos paslaugos, kad galėtų susirasti nakvynę, gauti pagalbą įsidarbinant, mokytis kalbos ir integruotis. Štai kaip mes elgiamės.

Kita Kanadoje labai populiari programa – bendruomenės rėmimo. Tai programa, atsiradusi 70-aisiais kaip atsakas į vietnamiečių imigraciją.

Buvo sukurta programa, pagal kurią bendruomenės organizacijos, bažnyčios ir net asmenų grupės galėjo susiburti ir paremti pabėgėlį ar pabėgėlių šeimą. Jie buvo atsakingi už finansinę paramą pabėgėliams vienerius metus.

Taip pat bendruomenės padėjo atvykusioms šeimos su praktiniais dalykais.

Nors buvo sukurta dar 70-aisiais, taigi prieš 50 metų, Kanados imigracijos sistemoje tai vis dar labai svarbi programa.

Pavyzdžiui, 2015 metais į Kanadą atvyko 25 tūkst. sirų, jie buvo apgyvendinti per 100 dienų. Jiems buvo padedama. Kai kuriems tiesiogiai padėjo federalinė vyriausybė, o kai kuriems – bendruomeninės organizacijos. Iš tikrųjų turime gerų rezultatų.

Matėme, kad žmonės, kuriems padedama bendruomenėje, dažnai pasiekia daug teigiamesnių integracijos rezultatų, nes užmezga ryšius bendruomenėje ir sužino apie paprastus kasdienius dalykus, pavyzdžiui, kaip užregistruoti vaiką į mokyklą ir kokius drabužius jis turėtų ten vilkėti, kad jaustųsi patogiai tarp bendraamžių. Tą nebūtinai gerai perduoda institucijos. Tokia informacija iš tiesų daug geriau perduodama bendruomenės aplinkoje.

Manome, kad mūsų integracijos paslaugos yra vienos geriausių pasaulyje ir mes tikrai tikime, kad jos padeda imigrantams prisitaikyti prie gyvenimo Kanadoje. O tai turi teigiamos įtakos mūsų bendruomenėms ir ekonomikai.

– Kaip turėtų plėtotis žmogaus teisių apsauga atsižvelgiant į technologijas, dirbtinį intelektą, migraciją ir kitus svarbiausius mūsų laikų iššūkius?

– Tai labai svarbus klausimas. Žmonės vis daugiau laiko praleidžia internete – tai svarbus šio proceso elementas.

Esama mūsų žmogaus teisių sistema, įskaitant mūsų Teisių ir laisvių chartiją ir tarptautinius įsipareigojimus, yra pagrindas. Nuo jo turime atsispirti.

Užduotis – sąmoningai taikyti šią sistemą skaitmeninei aplinkai ir didelio masto mobilumui, užtikrinant žmogaus teisėmis ir lyčių lygybės aspektais pagrįstą požiūrį, kad naujos technologijos bei demografiniai pokyčiai stiprintų, o ne silpnintų lygybę, orumą ir nediskriminavimą. Nepaisant to, žmogaus teisių apsaugos modelius reikia pritaikyti. Kanadoje atnaujiname savo įstatymines apsaugos priemones dirbtinio intelekto amžiui.

Turime Skaitmeninę chartiją, siūlome Dirbtinio intelekto ir duomenų įstatymą, taip pat Kanados dirbtinio intelekto saugos institutą ir Federalinę automatizuoto sprendimų priėmimo direktyvą. Visa tai skirta užtikrinti, kad didelį poveikį turinčios dirbtinio intelekto sistemos būtų saugios ir nediskriminacinės, o automatizuoti sprendimai – skaidrūs ir paaiškinami.

Atsižvelgdama į migraciją ir kitus pasaulinius pokyčius, Kanada stengiasi užtikrinti, kad skaitmeninės inovacijos remtų, o ne kenktų žmogaus teisėms. Tai apima apgyvendinimo ir integracijos programas, kurios padeda naujai atvykusiems įveikti kliūtis ir dalyvauti Kanados visuomenės gyvenime.

Aktyviai dalyvaujame pasaulinių susitarimų ir JT rezoliucijos Dėl saugaus, patikimo ir patikimo dirbtinio intelekto įgyvendinime.

Beje, noriu pridurti, kad bendradarbiaujame su viešąja įstaiga Pilietinio atsparumo iniciatyva, Vilniaus universitetu ir „Google“, kad suprastume Baltijos šalių patirtį dėl užsienio šalių kišimosi ir dezinformacijos. Diskusija apie tai vyks šią savaitę. Tikimės, kad Kanada pasimokys iš šio regiono ekspertų, kaip reaguoti ir skatinti atsparumą mūsų bendruomenėse.

Gruodžio 10 d., minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, vyks aštuntasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Jo metu vyks diksuija „Nuo fronto iki diplomatijos: moterų vaidmuo ginkluotuose konfliktuose“, kurioje įžanginį žodį tars Kanados ambasadorė Lietuvoje Jeanette Sautner. Diskusiją tiesiogiai transliuos lrt.lt

Interviu parengtas įgyvendinant skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektą „Žmogaus teisių organizacijų koalicijos institucinių gebėjimų stiprinimas: Sustiprintos galimybės Žmogaus teisių raidai Lietuvoje“. Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Interviu parengtas nepriklausomai ir nebūtinai atspindi projektą finansavusios institucijos nuomonę.