2019 metų veiklos ataskaita
Asociacija „Žmogaus teisių organizacijų koalicija“
2019 M. VEIKLOS ATASKAITA
2019 m. gruodžio 31 d.
1. Asociacijos nariai
Asociaciją „Žmogaus teisių organizacijų koalicija“ (toliau – Asociacija, ŽTOK) įregistruota 2017 m. gruodžio mėn. 28 d. sudaro progresyvių, konstitucinius žmogaus teisių apsaugos standartus taikančių organizacijų koalicija, suburta 2011 m. Koalicijai priklauso:
1. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė,
2. Lietuvos žmogaus teisių centras,
3. Lygių galimybių plėtros centras,
4. Nacionalinė LGBT* teisių asociacija LGL,
5. Psichikos sveikatos perspektyvos,
6. Romų visuomenės centras,
7. Tolerantiško Jaunimo Asociacija,
8. Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
9. Diversity Development Group – stebėtojo statusas (iki 2020-05-29).
Asociacijos valdymo organai – Visuotinis narių susirinkimas ir kolegialus Asociacijos valdymo organas – Valdyba.
2. Įstaigos veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai per finansinius metus
Asociacija „Žmogaus teisių organizacijų koalicija“ (toliau – ŽTOK) yra savarankiška, savanoriška, pelno nesiekianti, nacionalinė skėtinė juridinių asmenų organizacija, vienijanti žmogaus teisių organizacijas. Pagrindinis Asociacijos tikslas yra koordinuojant savo narių veiklą įtvirtinti ir plėtoti žmogaus teises ir laisves, lygių galimybių ir nediskriminavimo principus Lietuvoje, visose gyvenimo srityse, taip pat puoselėti Asociacijos vertybes: žmogaus teises ir jų nedalomumą, nediskriminavimą ir skaidrumą.
Įstaigos veiklos tikslai pagal Įstatus yra tenkinti viešuosius interesus vykdant šią visuomenei naudingą veiklą:
· stebėti žmogaus teisių, lygių galimybių ir nediskriminavimo principo negalios, amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, rasės, etninės priklausomybės, tautybės, religijos, tikėjimo, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, ir kitais pagrindais įgyvendinimą Lietuvoje;
· viešinti žmogaus teisių pažeidimus, atkreipti valstybės institucijų bei visuomenės dėmesį į socialiai pažeidžiamų asmenų teises ir galimus jų pažeidimo atvejus;
· siekti, kad valstybės institucijos prisiimtų atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir kiekvienas konkretus žmogaus teisių pažeidimas sulauktų teisėto vertinimo.
Įstaigos veiklos kryptys ir veiklos planai ateinantiems metams:
3. Įstaigos darbuotojai
Paskutinę ataskaitinio laikotarpio 2019 m. gruodžio 31 dieną nedirbo nei vienas darbuotojas.
4. Įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus ir šių lėšų panaudojimas pagal išlaidų rūšis
5. Įstaigos įsigytas ir perleistas ilgalaikis turtas per finansinius metus
2019 metais neįsigijo jokio ilgalaikio turto.
2019 metais neperleido jokio ilgalaikio turto.
6. Įstaigos sąnaudos per finansinius metus, iš jų – išlaidos darbo užmokesčiui
7. Įstaigos sąnaudos valdymo išlaidoms
8. Duomenys apie viešosios įstaigos vadovą, įstaigos išlaidos vadovo darbo užmokesčiui ir kitoms viešosios įstaigos vadovo išmokoms
Asociacijos „Žmogaus teisių organizacijų koalicija“ pirmininkui 2019 metais buvo išmokėta 0 EUR darbo užmokesčio, įskaitant visus mokesčius.
9. Įstaigos išlaidos kolegialių organų kiekvieno nario darbo užmokesčiui ir kitoms įstaigos kolegialių organų narių išmokoms
Tokių išmokų 2019 metais nebuvo.
10. Įstaigos išlaidos išmokoms su viešosios įstaigos dalininku susijusiems asmenims
Tokių išmokų 2019 metais nebuvo.
11. Įstaigos veikla, vykdyti projektai, įgyvendinant įstatuose nustatytus veiklos tikslus
2019 metais ŽTOK projektinės veiklos nevykdė – visos vykdytos veiklos priskirtinos atskiroms iniciatyvoms, kurios įgyvendintos pasitelkiant atskirų koalicijos narių žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Ataskaitiniais metais pagrindinės ŽTOK veiklos vykdytos atsižvelgiant į tokius tikslus, kaip visuomenės informavimas apie žmogaus teisių situaciją šalyje ir pastebėtus pažeidimus, taip pat politinių partijų atstovų bei valstybės institucijų skatinimas siekti žmogaus teisių įgyvendinimo bei prisiimti atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus.
Siekis, jog valstybės institucijos visapusiškai įsitrauktų užtikrinant žmogaus teisių įgyvendinimą: vykę darbai
ŽTOK nariai dalyvavo įvairių valstybės institucijų darbo grupėse:
· Darbo grupė dėl LR veiksmų plano Jungtinių Tautų globaliai darbotvarkei “Moterys, taika ir saugumas” įgyvendinimo (užsienio reikalų ministero 2018 m. vasario 12 d. įsakymas Nr.V-47). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
· Darbo grupė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimui Vilniaus mieste koordinuoti (Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016 m. liepos 28 d. potvarkis Nr. 22-207). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Vilniaus miesto savivaldybė.
· Darbo grupė, skirta neapykantos nusikaltimų, stebėsenai, analizei ir vertinimui (sudaryta vidaus reikalų ministro 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 1V-813). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija.
· Personalinė 2014-2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų komisija (LR Finansų ministro įsakymas, 2017 m. vasario 3 d. Nr. 1K-45). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Lietuvos Respublikos Finansų ministerija.
· Darbo grupė Vilniaus romų integracijos programos rengimui (Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015 m. liepos 28 d. potvarkis Nr. 22-207). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Vilniaus miesto savivaldybė.
· Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano tarpinstitucinė stebėsenos darbo grupė (Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2014 m. gegužės 8 d. Nr. A1-249). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
· Nevyriausybinių organizacijų taryba (2017 m. vasario 7 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-74). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
· Nuolatinė tarpinstitucinė darbo grupė, vykdanti romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015-2020 metų veiksmų plano stebėseną (2016-11-22 Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymas NR. ĮV-82). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
· Karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisija (Krašto apsaugos ministro 2015-07-21 įsakymas Nr. V-740). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama –Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija.
· Nevyriausybinių organizacijų taryba, 2019 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-198
· Dalyvavimas Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos veikloje
ŽTOK taip pat išreiškė poziciją skirtingais žmogaus teisių klausimais, inicijuojant ar prisidedant prie kreipimųsi į valstybės institucijas:
· ŽTOK, kartu su iniciatyvine grupe, kuri siekia didesnio romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais pripažinimo, kreipėsi į LR Seimo Žmogaus teisių komitetą, prašydami inicijuoti Atmintinų dienų įstatymo pakeitimą ir rugpjūčio 2 dieną įtvirtinti kaip SAMUDARIPEN -Romų genocido atminties dieną ;
· ŽTOK drauge su 12 nacionalinių skėtinių NVO bei parlamentinėmis politinėmis partijomis 2019 m. kovo 1 d. pasirašė memorandumą, kuriuo kartu įsipareigojo įgyvendinti 10 pagrindinių punktų, kuriais siekiama skaidrios, atviros ir demokratiškos savivaldos.
ŽTOK taip pat dalyvavo:
· Baltic Pride-2020, kurį rengė ŽTOK narė – Lietuvos gėjų lyga. Koalicijos atstovai nešė ŽTOK vėliavą ir banerį;
· Susitikime su Europos parlamento nariu A. Kubiliumi, siekiančiu tapti Europos Tarybos Generaliniu sekretoriumi, kuriame kalbėta apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje;
· Užsienio reikalų ministerijos kvietimu ŽTOK nariai dalyvavo ir teikė siūlymus susitikime dėl antrojo Nacionalinio verslo ir žmogaus teisių plano rengimo.
Visuomenės sąmoningumo žmogaus teisių srityje didinimas, informavimas apie žmogaus teisių problematiką ir visuomenės narių įtraukimas į sprendimų paiešką bei įgyvendinimą: vykę darbai
ŽTOK aktyviai dalyvavo antrojo Nacionalinio žmogaus teisių forumo (toliau – Forumas) organizatorių ir dalyvių. Forumas įvyko 2019 m. gruodžio 10 d. ir buvo skirtas 30-osioms Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos metinėms.
Keturių ŽTOK narių (Lygių galimybių plėtros centro, Psichikos sveikatos perspektyvų, Lietuvos žmogaus teisių centro ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto) atstovai dalyvavo Forumo organizacinio komiteto veikloje bei aktyviai prisidėjo sudarant Forumo programą, kviečiant dalyvauti diskusijų pranešėjus, viešinant renginį, jo dalyvius, temas ir keliamą problematiką, taip pat užtikrinant Forumo finansavimą, logistiką ir techninį aptarnavimą. ŽTOK nariai taip pat dalyvavo, moderavo, ar kitaip prisidėjo organizuojant Forumo diskusijas šiomis temomis:
· Švietimas ir jaunimo aktyvizmas: kada Lietuvoje atsiras Malala?
· Kaip užtikrinti vaiko teises tėvų konfliktų metu?
· (Ne)orus gyvenimas: kada atversime globos įstaigų duris?
· Jaučiuosi gerai darbe;
· Translyčių asmenų kasdienybė Lietuvoje: nuo lyties keitimo iki visuomenės pripažinimo;
· „Nepatogaus kino“ seansas „Normalumas“ ir diskusija „Kaip turėtų atrodyti vyriškumas feminizmo amžiuje?“
· Ar Lietuvos kalėjimai yra pajėgūs pasiekti bausmės tikslus?
· Visuomenės interesas žinoti ir žmogaus teisės: kokia yra žiniasklaidos politika?
· Žmogaus teisės ir technologijos: tarp iššūkių ir gerųjų praktikų
Forume iš viso vyko 12 diskusijų, kuriose dalyvavo 84 pranešėjai, o pasiklausyti šių diskusijų susirinko virš 600 dalyvių. Forumas buvo nušviestas didžiausiuose šalies naujienų portaluose, taip pat tiesiogiai iš renginio vietos transliuotoje LRT radijo laidoje bei portale lrt.lt.
Diskusijų įrašai pasiekiami Nacionalinio žmogaus teisių forumo Youtube kanale.
Valdybos pirmininkė
Virginija Aleksejūnė
