ŽTOK ragina tobulinti siūlomus NVO plėtros įstatymo pakeitimus

Žmogaus teisių organizacijų koalicija ragina tobulinti siūlomus NVO plėtros įstatymo pakeitimus: svarbu užtikrinti organizacijų nepriklausomumą ir įtrauktį.

Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK) pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pastabas dėl svarstomos Nevyriausybinių organizacijų (NVO) plėtros įstatymo pakeitimo projekto redakcijos. Koalicija palaiko siekį aiškiau reglamentuoti NVO statusą, konsultavimosi su nevyriausybiniu sektoriumi ir jo finansavimo mechanizmus, tačiau pabrėžia, kad naujasis reguliavimas neturi sukurti neproporcingų kliūčių žmogaus teisių apsaugą, advokaciją ir visuomenės interesų atstovavimą vykdančioms organizacijoms.

Nacionalinė veikla neturėtų būti matuojama vien fiziniu organizacijos tinklu. Siūlomi kriterijai, susiję su veikla bent pusėje Lietuvos savivaldybių, teritorine infrastruktūra ar darbuotojų ir savanorių tinklu, nepakankamai atspindi specializuotų organizacijų veiklos pobūdį. Nacionalinį poveikį galima kurti ir formuojant viešąją politiką, teikiant teisėkūros pasiūlymus, ginant žmogaus teises ar inicijuojant strategines bylas teismuose. Todėl ŽTOK siūlo įtvirtinti alternatyvius nacionalinio masto NVO pripažinimo kriterijus, vienodai vertinant teritorinę paslaugų aprėptį ir dokumentuojamą veiklą nacionaliniu lygmeniu.

NVO nepriklausomumas – būtina demokratinės visuomenės sąlyga. Koalicija atkreipia dėmesį, kad organizacijos indėlis į „valstybės tikslų įgyvendinimą“ neturėtų būti savarankiškas nacionalinės reikšmės kriterijus. Nevyriausybinės organizacijos turi teisę kritikuoti valdžios sprendimus, siūlyti keisti politikos prioritetus ir teisinėmis priemonėmis ginčyti institucijų veiksmus. Todėl ŽTOK siūlo šią formuluotę keisti nuoroda į viešojo intereso gynimą ir demokratinės visuomenės poreikių tenkinimą.

Konsultacijos turi būti atviros visoms kompetentingoms organizacijoms. Nacionalinių skėtinių organizacijų ir NVO tarybos įtraukimas į sprendimų priėmimą yra svarbus, tačiau neturėtų pakeisti galimybės tiesiogiai dalyvauti kitoms atitinkamoje srityje veikiančioms NVO. Ypač svarbu įtraukti organizacijas, dirbančias su sprendimų tiesiogiai paveikiamomis visuomenės grupėmis arba atstovaujančias jų interesams. Konsultavimasis turi suteikti realią galimybę daryti įtaką sprendimams, o ne apsiriboti formaliu nuomonių surinkimu.

Viešosios naudos pripažinimas ir finansavimas turi būti skaidrūs. ŽTOK palankiai vertina siekį mažinti administracinę naštą ir aiškiau pripažinti žmogaus teisių apsaugą bei pilietinį ugdymą kaip viešosios naudos veiklas. Kartu būtina užtikrinti vienodus, viešus ir patikrinamus viešosios naudos vertinimo kriterijus, aiškiai pripažįstant ir advokaciją, viešojo intereso gynimą bei strateginį bylinėjimąsi. Koalicija taip pat siūlo nustatyti skaidrias nekonkurencinio finansavimo taisykles: iš anksto skelbiamus kriterijus, motyvuotus sprendimus, viešai skelbiamą informaciją apie finansavimo gavėjus ir sumas bei veiksmingą sprendimų peržiūros galimybę.

ŽTOK ragina prieš pateikiant galutinį įstatymo pakeitimo projektą įvertinti siūlomų nuostatų poveikį skirtingiems NVO veiklos modeliams ir sudaryti galimybę organizacijoms pateikti rašytines pastabas.

Tik aiškus, proporcingas ir skaidrus reguliavimas gali užtikrinti, kad nevyriausybinis sektorius išliktų nepriklausomas, įvairus ir galėtų veiksmingai dalyvauti demokratiniuose procesuose.

Su pozicija galima susipažinti ČIA.