ŽTOK pozicija dėl įvykių prie mečetės Kaune

Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK) griežtai smerkia įvykius prie mečetės Kaune ir bet kokius veiksmus, kuriais trikdoma musulmonų bendruomenės teisė laisvai ir saugiai atlikti religines apeigas. Tokie veiksmai yra nepriimtini ir turi būti vertinami tiek žmogaus teisių, tiek visuomenės saugumo kontekste.

Politikų reakcija. VRM ministras Martynas Katelynas ir KAM ministras Robertas Kaunas įvykį prie mečetės iš karto susiejo su platesniu migracijos ir integracijos naratyvu. Nors ministrai tai išreiškė skirtingais žodžiais, dėmesys nuo konkretaus klausimo – kas įvyko ir kokie veiksmai buvo atlikti – buvo nukreiptas į platesnį klausimą apie augančią įtampą visuomenėje. ŽTOK vertinimu, toks reagavimo būdas prisideda prie migracijos ir integracijos klausimų saugumizavimo, kai atskiras incidentas įtraukiamas į iš anksto formuojamą grėsmės naratyvą. Tai, kad panašią retoriką naudoja skirtingoms politinėms stovykloms priklausantys politikai, rodo, jog migracijos grėsmės retorika tampa platesnės politinės darbotvarkės dalimi.

Teisėsaugos atsakas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 170 ir 171 straipsnius yra svarbus žingsnis, tačiau teisėsaugos reakcija neturėtų tuo apsiriboti. Būtina įvertinti panašių veiksmų pasikartojimo riziką ir užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą teisę laisvai atlikti religines apeigas. Reaguojant į tokius incidentus taip pat svarbu išlikti susitelkusiems ir nepasiduoti provokacijoms, kuriomis gali būti siekiama kurstyti visuomenės nesantaiką ir didinti poliarizaciją.

Saugumo aspektas. VSD 2026 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad radikalios dešiniosios grupuotės Lietuvoje gali tapti priešiškų valstybių, įskaitant Rusijos GRU, žvalgybos taikiniu, siekiant jas įtraukti į organizuojamas operacijas. Tokie veiksmai didina poliarizaciją, kenkia Lietuvos įvaizdžiui ir suteikia papildomų galimybių priešiškiems veikėjams. Todėl radikalių grupių veiksmai negali būti tapatinami nei su Lietuvos visuomene, nei su nacionaliniais interesais. Šis klausimas svarbus ir tarptautinio saugumo kontekste – Lietuvos gebėjimas užtikrinti religijos laisvę ir adekvačiai reaguoti į radikalizaciją yra svarbus visuomenės atsparumui bei pasitikėjimui Lietuvos sąjungininkais.

ŽTOK pabrėžia, kad tokie incidentai turi būti vertinami rimtai ir kompleksiškai: užtikrinant atsakomybę už teisės pažeidimus, saugant religijos laisvę ir žmogaus teises bei neleidžiant pavieniams radikaliems veiksmams tapti pagrindu dar didesnei visuomenės poliarizacijai.